paskučiau

paskučiaũ adv. comp. Skr, NdŽ, paskučiaus R243, N vėliau, paskiau: Paskučiaũ atsirado Ds. Kas bus, tai bus po Naujų metų – nei pirmiau, nei paskučiaũ Trgn. Paskučiaus atsivilko vienas šlubas velnias BsPI58. Davė ... jį taipo po visą miestą aplink vesti ir paskučiaus nužudyti Bb2Mak4,38.